nycuoti

nycúoti, -úoja, -ãvo (nlt.?) tr. 1. Lkš atšipusiu, netikusiu peiliu ką pjauti: Duok tą klibį [peilį], mėginsiu su tuo nycúoti Gs. Peilis taip atšipo, kad nieko negali su juo padaryt, gali, kad nori, nycúoti Žvr. 2. sunkiai traukti, lupti: Ką tu ten nycúoji, ten reik replių – tep neištrauksi Alk.